Mokyklos sureagavo į rekomendacijas drausti mobiliuosius telefonus

 

© Shutterstock nuotr.

Inga Saukienė, www.DELFI.lt 2011 rugsėjo 20 d. 00:02

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) išplatinus rekomendacijas, kuriose teigiama, kad mokyklų bendruomenės turėtų apsvarstyti mobiliųjų telefonų naudojimą pamokų metu, tėvai ėmė piktintis, kad negalės susisiekti su savo atžalomis, o kai kurie politikai ir specialistai – kad rekomendacijos yra per švelnios. Tuo tarpu mokyklos jau ėmė rengti naujos tvarkos taisykles.

 

PSO sustiprino mobiliųjų telefonų pavojingumo laipsnį

Šių metų pavasarį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išplatino pranešimą, kad radijo dažnio elektromagnetiniai laukai gali padidinti riziką susirgti smegenų vėžiu. Darbo grupės, kurią sudarė 31 mokslininkas iš 14 šalių, pirmininkas teigė, kad įrodymai vis dar kaupiami, bei nurodė, kad egzistuoja tam tikro lygio ryšys tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ir tam tikro vėžio atsiradimo, nors tiesioginis ryšys esą dar nenustatytas. Pasak šios darbo grupės, poveikis sveikatai gali atsirasti nuolatos ilgą laiką naudojantis mobiliuoju telefonu (30 minučių ir ilgiau per dieną).

Remdamasi šiuo pranešimu ir kitais tyrimais, Europos Tarybos parlamentinė asamblėja priėmė rezoliuciją, kad šiuo aspektu turėtų būti ypatingas dėmesys skiriamas vaikų sveikatos apsaugai. Vienas Europos tarybos komitetas buvo dar griežtesnis – mokyklose mobilieji telefonai turėtų būti uždrausti.

„Pasirodžius PSO informacijai, mes kreipėmės į SAM ir pasiūlėme parengti higienos normą, draudžiančią mobiliųjų telefonų naudojimą mokykloje. Po trijų mėnesių delsimo ministerija sugebėjo išleisti tik rekomendacijas ir visą atsakomybę už sprendimus perkėlė ant mokyklų pečių. Taigi jokio kompleksinio priemonių plano nėra. Kur vaikų ir tėvų švietimas? Kur įpareigojimas operatoriui atskleisti informaciją apie žalą? Kur reklamos draudimas vaikams? Kas iš to, jei vaikas mokykloje pabus be telefono, o išėjęs iš jos praplepės visą dieną ir dar miegos telefoną ant krūtinės pasidėjęs, muzikos klausydamas.

Danutė Mikutienė
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

Bėda ta, kad dabar vaikams iš tiesų nieko nenutiks, nes elektromagnetinės spinduliuotės rezultatai išryškėja tik po 10 ar 15 metų. Kita vertus, onkologai sako, kad jau dabar trylikamečiams operuoja galvos auglius. Žinoma, jie atsiranda ne tik nuo mobiliųjų telefonų, bet visgi tai elektromagnetinės spinduliuotės įtaka. Mat ji keičia ląstelės sudėtį, dėl ko ji piktybėja“, - teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė.

Anot pašnekovės, mokslininkai teigia, kad mobiliųjų telefonų poveikis vaikų sveikatai yra didesnis nei suaugusiems, nes jų galva mažesnė (mažesnis spinduliuotės veikiamas plotas) ir jų organizme daugiau vandens (vandenį šios bangos veikia stipriau). Psichologai teigia, kad vaikui intensyviai besinaudojant telefonu jam gali išsivystyti „suerzinto silpnumo sindromas“. Jauno mokyklinio amžiaus vaikams šis sindromas pasireiškia nuolatiniu kaprizingumu, o vyresniems vaikams — emocijų nevaldymu ir sparčia bei dažna nuotaikų kaita.

D. Mikutienės teigimu, kitos šalys, tokios, kaip Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Ispanija ir net Rusija, labai griežtai reagavo į tyrimo išvadas ir reglamentavo naudojimąsi mobiliausiais telefonais. Tuo tarpu mūsų valdininkai esą pasirinko lengviausią būdą.

„Kai po 10-15 metų pasirodys rezultatai, tuomet nepareikalausi atsakomybės nei iš dabartinio valdininko, nei iš ministro, kuris jau seniai ne ministras. Daugelyje šalių vaikams dalinami lankstinukai apie mobiliųjų telefonų žalą, telefonai ženklinami dėl elektromagnetinės spinduliuotės, mokoma bendravimo kultūros. Tuo tarpu pas mus vaikai stovi šalia ir rašinėja vienas kitam SMS. Beje, ir Latvijoje kažkoks operatorius kvietė ateiti tėvelius su pirmokais rugsėjo 1-ąją ir žadėjo nemokamai dalinti telefonus“, - sakė Seimo narė.

Anot jos, parengti poįstatyminius teisės aktus pagal savo kompetenciją turi SAM. Seimas šiuo atveju gali tik rekomenduoti tai padaryti. Tačiau ministerija esą pasirinkusi liberalizmo kelią.

 

SAM: žmonės patys turi prisiimti atsakomybę už savo sveikatą

Eugenijus Manelis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tuo tarpu sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis įsitikinęs, kad reikia ne draudimus kurti, bet mokyti visuomenę prisiimti atsakomybę už savo sveikatą. Kol žmonės nesupras būtinybės elgtis kitaip, jokie draudimai nepadės.

„Anksčiau buvo griežtesnė higienos norma, kuri, pavyzdžiui, neleido ant mokyklų stogų statyti mobilaus ryšio antenų. Tačiau Seimui pakeistus Švietimo įstatymą buvo nuspręsta dėl antenų leisti apsispręsti bendruomenėms. Nors kai kurie politikai ir sveikatos darbuotojai sureagavo gan aštriai į tokią liberalią normą, visgi mes manome, kad mokyklos bendruomenė daug ką turi spręsti pati.

Tas pats ir su mobiliųjų telefonų naudojimu. Informaciją apie jų poveikį ir galimą žalą, jei telefonu naudojamasi pakankamai ilgai, turėtų skleisti visuomenės sveikatos biurai. Kita vertus, telefonai pas vaikus neatsiranda savaime. Juos perka tėvai. Taigi mes išleidome rekomendacijas, kurias siūlome apsvarstyti mokyklose, o jų tarybos priims sprendimus, kaip toliau gyvens. Tik sovietiniais laikais partijos komitetas sprendė, kada sėti, kada pjauti. Dabar laikai pasikeitė ir žmonės patys turi dėti pastangas, kad jų sveikata būtų gera. Žinoma, prevencija turi būti nuo mažų dienų ir prasidėti nuo šeimos ir mokyklos. Būtent tokią rekomendaciją mokyklų taryboms mes ir davėme“, - aiškino SAM atstovas.

A. Klišonis sutiko, kad kitose šalyse draudimai naudotis mobiliaisiais telefonais mokyklose yra, bet tai esą pačios bendruomenės suprastos taisyklės. Kol nėra supratimo, būtų kaip su rūkymu – draudžiama rūkyti mokykloje, bet kažkas nubėga už kampo ir „traukia dūmą“.

„Mes suprantame, kad telefonas – susisiekimo priemonė. Jis būtinas, kad tėvai galėtų su vaiku susisiekti, žinotų, kur jis yra, ar viskas

su juo gerai. Visa tai suprantama, juolab kad didžiuosiuose miestuose ir atstumai nuo namų iki mokyklos gali būti pakankamai dideli. Tačiau telefonas pamokų metu nereikalingas. Pamokų metu net ir filmuoti ar fotografuoti vaizdinę medžiagą, įrašinėti mokytojo aiškinimą, esant dabartinėms informacijos technologijoms, visiškai nebūtina. Juk visa tai mokiniai galėtų rasti mokyklos internetiniame puslapyje. Taigi viskas priklauso nuo mokymo proceso organizavimo.

 

Pagaliau būna visokių atvejų, kai reikia būtinai pranešti skaudžią ar džiaugsmingą žinią, todėl mes nesakome, kad telefonus reikia visiškai uždrausti. Tačiau jo naudojimas turi būti toks, kad galėtume džiaugtis, jog vaikas yra gabus, protingas ir sveikas. Juk daug kas priklauso nuo to, kaip yra daiktas naudojamas. Pats sveikiausias maistas gali tapti žalingas, jeigu jis vartojamas per dideliais kiekiais“, - svarstė pašnekovas.

Mokyklose telefonas naudojamas viskam, išskyrus kaip ryšio priemonė

Audrius Klišonis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Vilniaus Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos direktorius Eugenijus Manelis teigė jau gavęs minėtas rekomendacijas ir netgi spėjęs parašyti įsakymą dėl naujos tvarkos mokykloje.

„Įsakymą persiunčiau mokytojams, kad jie per elektroninį dienyną su šia informacija supažindintų tėvus. Dabar lauksime reakcijų. Jeigu SAM teigia, kad mobilieji telefonai gali būti ligos priežastis, belieka tuo tikėti, nors informacijos apie tai galima prisiskaityti visokios. Tačiau reikėtų kalbėti ne tik apie sveikatą, bet ir apie tai, kad mobilieji telefonai mokykloje pastaruoju metu naudojami nesaikingai ir be reikalo. Žinoma, kai yra reikalas, tėvai savo vaikui parašo SMS. Tačiau dažniausiai mobilieji telefonai yra ne ryšio priemonė, o būdas pasipuikuoti arba tiesiog malonus žaislas. Jis mokykloje atlieka begalę funkcijų, išskyrus pirminę – ryšio.

Pavyzdžiui, neretai vaikai ką nors fotografuoja arba filmuoja. Pas mus į tai niekas nekreipia dėmesio. Tuo tarpu Prancūzijoje, jei sužinoma, kad kažkas, pavyzdžiui, rūbinėje nufotografavo po kūno kultūros persirengiantį klasės draugą, šie duomenys iškart keliauja į policiją. Taigi kitose šalyse mobiliųjų telefonų naudojamas labai ribojamas. Tėvai turėtų susimąstyti, ar visada verta tenkinti vaiko užgaidas. Vaikas išsireikalauja moderniausio telefono, vėliau jį kur nors palieka. Tėvai atlekia aiškintis, priekaištauja mums. Tuomet mes klausiame – ar yra kur nors parašyta, kad toks daiktas mokykloje būtinas?“ - pasakojo pedagogas.

Beje, naujose mokyklos taisyklėse vaikai bus įspėti, kad jei pamokos metu suskambės telefonas, jis bus atimtas, o jo atsiimti turės ateiti patys tėvai. Esą po kelių vizitų galbūt jie pasikalbės su savo vaiku, kaip šis turėtų elgtis.

„Niekas neatims telefono, jei tėvai nuspręs, kad vaikui jį geriau turėti mokykloje, tačiau pamokų metu jis turi būti išjungtas, o per pertraukas taip pat nenaudojamas kaip žaislas ar filmavimo priemonė. Žinoma, šių taisyklių nepavyks įvesti iškart. Teks dar daug bendrauti su tėvais. Kita vertus, ar nepakankamas argumentas, kad bent jau dalis mokslininkų teigia, jog tai gali sukelti vaikui vėžį? Jei kas patartų nevalgyti sriubos, nes nuo jos galima susirgti vėžiu, kitą dieną jos niekas nepaliestų. Su telefonu kažkodėl viskas vyksta kitaip, nors prieš keliolika metų juk puikiai apsieidavome be mobiliųjų telefonų. Tai masalas, kurio sunku atsisakyti, juolab kad naujieji telefonai teikia dar daugiau galimybių“, - svarstė pašnekovas.

Straipsnis skelbiamas gavus leidimą.

Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/daily/education/mokyklos-sureagavo-i-rekomendacijas-drausti-mobiliuosius-telefonus.d?id=49835102