PLUTIŠKIŲ GIMNAZIJOS PRADINUKAI STOVYKLAVO POPIETINĖJE STOVYKLĖLĖJE „BŪKIM KARTU“

Kazlų Rūdos sav. Plutiškių gimnazijos 1-2 klasių mokiniai nuo rudens iki kalėdinių atostogų turėjo galimybę  dalyvauti projekte – popietinėje  vaikų stovyklėlėje „Būkim kartu“, kuriai finansavimą skyrė Kazlų Rūdos savivaldybės administracija. 

Projekto tikslas – per kompetencijų ugdymą formuoti asmenį, gebantį tapti aktyviu visuomenės nariu, padėti tenkinti pažintinius, lavinimosi, saviraiškos poreikius, siekti, kad vaikai pažintų ir puoselėtų tautos tradicijas, skatinti domėjimąsi savo krašto liaudies kūrybos savitumu.

Projekto uždaviniai: stovykloje sudaryti palankesnes sąlygas vaikams, augantiems nepalankioje socialinėje ekonominėje ir kultūrinėje aplinkoje, aktyviai leisti laiką, tobulinti bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius, dalyvauti pažintinėse, kultūrinėse išvykose, pažinti supantį pasaulį ir save socialinėje aplinkoje, naudoti  įvairias meninės raiškos formas ir priemones, tapti kūrybiškomis asmenybėmis, mokytis įsivertinti savo veiklas ir pasiekimus.

 

             2020-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Tautodailės metais,  todėl stovyklos veiklos buvo skirtos tautodailės metams paminėti.  Pirmiausiai vaikai aplankė Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Čia bevaikštinėjant tarp autentiškų XVIII a.–XX a. sodybų galėjo lengviau suvokti laiką, į kurį nukelia muziejaus ekspozicija. Dalyvavo edukacijoje, kurioje, muziejininkės paskatinti, tapo praeities laiko vaikais, mėginančiais įminti mįsles, išsiaiškinti patarlių prasmę, nudirbti kai kuriuos darbelius: gliaudyti pupas, ritmiškai pakilnoti sviestamušės kotelį, pasukti verpimo ratelį, įsitikinti, koks neįprastas darbas buvo atnešti vandens su naščiais ir kt. Sužinojo, kaip Lietuvos kaime buvo švenčiamos vaiko gimtuvės, krikštynos, pažaidė su senaisiais mediniais žaislais, išmoko lopšinių ir žaidinimų. Suvystę ir „užmigdę lėlę” pasigamino „čiulpiką”. Pasimatavo to meto drabužėlius ir apavą. Pabaigus darbus mokiniai buvo pakviesti į pabaigtuvių šventę seklyčioje, įspėjant, kad bus stebima, kokias elgesio taisykles, su kuriomis susipažino, svečiai prisimena, kažin ar jos negalioja dabartyje... Vaišinosi tradicine duona su medumi ir sviestu. Po vaišių žaidė žaidimus lauke, kurie lavina atidumą, mokėjimą klausytis.

             Išvykos į Marijampolę metu vaikai pasivaikščiojo po „Kačių kiemelį“,  pabuvo Poezijos parke, pasivaikščiojo šalia Vytautui Kernagiui skirto paminklo „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ įrengtu požeminiu tuneliu, jungiančiu dvi miesto dalis. Edukaciniame renginyje „Darbščios rankelės - margos juostelės“ susipažino su juostų pynimo ir audimo tradicija bei praktika. Pažintinė dalis vyko muziejaus etnografinėje ekspozicijoje tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje buvo aptariamos juostų audimo tradicijos, istorinis ir kultūrinis šio amato kontekstas Lietuvoje ir pasaulyje, buvo tyrinėjamos juostelės tam, kad sužinotų jų rūšis, audimo būdus ir įrankius. Diskusijos metu mokiniai aiškinosi amato pažinimo, išsaugojimo svarbą ir galimybes jį kūrybiškai pritaikyti šiais laikais. Po to visi persikėlė į edukacinę klasę, kur vyko praktinė pynimo dalis – juostelių pynimas. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasipuošė savo rankų darbo juostele.

              Kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti mokiniai dalyvavo Marijampolės Kraštotyros muziejaus organizuotame edukaciniame užsiėmime „Minkysim, puodynėlę lipdysim“. Susipažino su puodininkystės amatu ir tradicijomis, aptarė senųjų puodų rūšių įvairovę ir jų paskirtį. Pažintinė dalis vyko muziejaus archeologinėje ir etnografinėje ekspozicijose, tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Mokiniai analizavo indų paskirtį, lipdybos būdą, dekorą. Praktinėje užsiėmimo dalyje kiekvienas dalyvis iš molio lipdė ir dekoravo puodynėlę tūkstantmečius gyvuojančiu lipdymo būdu. Edukacinio užsiėmimo metu buvo taikomi metodai: demonstravimas; aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, individuali praktinė kūrybinė veikla, kurio metu įgijo praktinius lipdybos ir dekoravimo pagrindus. Kiekvienas mokinys savo darbelį parsivežė į mokyklą – čia toliau minkė molį ir kūrė talismanus ir amuletus, nes edukacijoje jie sužinojo, kad amuletas atstumia įvairias negandas, o talismanas – pritraukia sėkmę bei geidžiamus dalykus. Vaikai galvojo savo sėkmės formules ir noriai kūrė darbelius.

          Projekto metu mokiniai turėjo galimybę aplankyti Birštoną -  kurortinį Lietuvos miestą. Ne tik pasivaikščiojo po centrinį parką, bet dalyvavo ir trijų dalių pamokoje „Cukraus pasaka“:

parodomosios (dėl saugumo, vaikams buvo tik parodoma, kaip išliejama verdančio cukraus detalė), praktinės (vaikai patys maišė, lipdė ir puošė iš anksto paruoštus cukraus ruošinukus), intelektualinės (klausėsi pasakojimo apie Cukraus name gyvenusias asmenybes, laikmetį, išlikusias legendas ir liaudies sakmes). Susipažino su Lietuvos kultūros paveldu, Lietuvos cukraus pramonės šaka, išbandė netradicinę kūrybos priemonę – cukrų.

          Kasdienėje popamokinės stovyklėlės veikloje vaikai dirbo grupėmis. Pasivaikščioję po lauką, pabuvę kartu, pabendravę, pažaidę, užvalgę pavakarių, noriai kibdavo į darbus. Gamino puokštes iš gamtoje surinktos medžiagos, iš karoliukų vėrė ir kūrė medelius, dėliojo dekoracijas iš rudeninių lapų, sužinojo, kas yra karpinys. Susipažino su popieriaus menu, popieriaus atsiradimo istorija, jo rūšimis, faktūra. Mokėsi ne tik kirpti, bet ir lenkti, plėšti, klijuoti, kt. Susipažino su kūrybinių darbelių įvairove: simetrinis karpinys, siluetinis karpinys, erdvinis karpinys, koliažas ir kt. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas gyvybės medeliui – mokėsi jį iškirpti. Aiškinosi, koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos tautodailėje, kur galima pamatyti Gyvybės medį, kaip dar jis yra vadinamas (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Sužinojo, kad jį galima atpažinti gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje ir kitur. Supažino su Lietuvos liaudies meistrų karpytojų darbais, spaudiniais apie karpinius.

Buvo kartu: bendravo, keliavo, pažino, tobulėjo, kūrė, puošė klasę, gamino Kalėdines dekoracijas bei dovanėles savo artimiesiems, rašė laiškus Kalėdų seniui ir džiaugėsi kartu praleistu laiku.

Projektas padėjo išspręsti vaikų priežiūrą ir užimtumą po pamokų, nes šiais laikais vaikai vis tampa pasyvesni ir uždaresni, dažniausiai laisvalaikį leidžia prie kompiuterių. Popietinėje stovykloje vaikai turėjo galimybę pabūti linksmoje, draugiškoje, kūrybiškoje,  saugioje aplinkoje, buvo pamaitinti, visapusiškai sustiprėjo jų kompetencijos: meninė, pažinimo, bendravimo bei komunikavimo, sveikatos saugojimo, socialinių įgūdžių ugdymo. Visos projekto veiklos padėjo diegti gyvenimo įgūdžius, vertybines nuostatas bei užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams.