Pilietinio ir tautinio ugdymo projektas
„Vabalkšnės taku“
Plutiškių vidurinės mokyklos mokiniai kartu su Kazlų Rūdos pradinės mokyklos Bebruliškės skyriaus, o kiek vėliau ir su Ąžuolų Būdos pagrindinės mokyklos mokiniais jau ketverius metus įgyvendina pilietinio ir tautinio ugdymo projektą „Vabalkšnės taku“. Plutiškės – tai Vabalkšnės, mažučio upelio, pradžia, prie Bebruliškės Vabalkšnė įsilieja į Pilvę. Šis takas neilgas - tik truputį daugiau nei 10 kilometrų. Bet svarbus. Tik pradėję projektą vaikai suprato, kad jų veikla neapsiriboja geografijos, kraštovaizdžio pažinimu. Vabalkšnė – tai simbolis, metafora, nusakanti meilę gimtinei, pagarbą žmonėms, tautos tradicijoms. Šiandieninė sumaterialėjusi gyvenamoji aplinka neskatina vaikų domėtis savo kaimo, šeimos, genties, krašto istorija, tradicijomis, nemotyvuota saugoti, gerbti ir toleruoti senąsias moralines, etines bei etnines vertybes. Mūsų apylinkėse nėra įžymių geografinių, istorinių vietovių, todėl vaikai neranda kuo didžiuotis, apie ką kalbėti pasakodami apie savo gimtinę.
Projekto dalyviai – Plutiškių, Bebruliškės bei Ąžuolų Būdos mokiniai ir mokytojai – turėjo didelių ambicijų – išleisti trijų dalių ( socialinės – geografinės, etninės bei personalijų) leidinį „Vabalkšnės taku“, kurioje būtų išspausdinta visa vaikų nupiešta, nufotografuota, sukurta, surinkta medžiaga. Tai lyg pirmasis vaikystės dienoraštis, kupinas įspūdžių, pastabų, istorijos tvinksnių, statistinių faktų, nepamirštamų akimirkų. Šiandien jau galime pasigirti rezultatais – išleistos ne tik trys knygelės, bet projekto dalyvių iniciatyva Ąžuolų Būdoje, kur kelią Kaunas – Marijampolė kerta upelis, pastatytas informacinis kelio ženklas VABALKŠNĖ, Plutiškėse iš lauko akmenų supiltas Tūkstantmečio aukuras šio krašto švietėjams bei šviesuoliams atminti.
Išėję į pirmą ekspediciją – pasivaikščiojimą Vabalkšnės pakrantėmis vaikai suprato, kuo jie turtingi: jie gyvena natūralioje, pramonės nepaliestoje gamtoje, kuri žadina jų kūrybines galias. „ Maniau sutiksiu vabalą, / Jei tu vardu Vabalkšnė“, „ Šitoks žalias pagirys,/ tokios ryškios pienės./ Tavo vingiai vėl tikri -/ sakė man purienos“, - eiliavo vaikai pienių nubertuose Vabalkšnės krantuose. Jie jau yra girdėję Antano Enčiaus, Liudo Bielskaus, Alfonso Kušlio eilėraščius apie Vabalkšnę, todėl supranta, kokia įkvėpėja yra gamta. „Jei kam teks paimti į rankas šią knygelę, - 2003 metais pristatydamas poezijos knygelę „Prie Vabalkšnės ir Babrungo“ rašė Alfonsas Kušlys,- nepagalvokite, kad jos autorius buvo rašytojas ar poetas. Buvau tik mokytojas <...>Pačius pirmuosius mokslus ėjau Plutiškių mokykloje, joje pradėjau ir mokytojo kelią. Susiklosčius aplinkybėms persikėliau dirbti į Plungę. Kitaip sakant, nuo pirmosios savo upės Vabalkšnės krantų patekau prie Bebrungo <...> Čia susikaupė darbo mokykloje patirti išgyvenimai ir vaizdai, sutikti labai geri žmonės, buvę mokiniai, kurie ir šiandien nepraeina pro šalį nepakėlę kepurės...“
Projektu ir siekiama įtikinti vaikus, koks reikšmingas ir svarbus yra vaikystės įspūdis, vaikiškas pasaulio pažinimas, bendravimas su kaimynystėje gyvenančiais ar gyvenusiais žmonėmis. Jie greitai užaugs ir tarptautiniu transporto TEN I koridoriumi – automagistrale „Via Baltica“ iškeliaus į platųjį pasaulį. Labai svarbu, kad jų atsiminimuose ryškiausias liktų vaikystės takas, kokį prisimena Leonas Stačiokas, vieno pirmųjų kompiuterių modelių Amerikoje - INTELLIGENT TYPEWRITER – bendraautorių: „Labai malonu girdėti, kad Plutiškių mokiniai yra vedami „Vabalkšnės taku“ įdiegiant tautiškumo ir pilietinio ugdymo supratimą. Tikėkimės, kad jie bus Lietuvos vadovai su meile tėvynei. Aš gerai atsimenu tas vietas, kur užaugau. Ir po šiai dienai yra malonu prisiminti tuos praeitus laikus. Savo gyvenime mačiau didžiausius pasaulio miestus, gražiausias katedras, puikius aukštus kalnus ir gražius slėnius, bet niekur nemačiau tokio grožio kaip Plutiškių apylinkėse, ir dabar dar pasiilgstu tu vietų. <...> Aš esu sujaudintas ir labai patenkintas, kad jūs atsimenat mane; labai mielai sutinku būti jūsų projekto garbės svečiu. Jūsų Leonas Stačiokas, Ogden, UT 84403, USA, 2007 m. gegužės 26 d.“
Vabalkšnės taku išėjusieji teberašo laiškus Plutiškių vaikams, bent po vieną sakinį ar vieną įspūdį, likusį iš jų gyvenimo prie Vabalkšnės. Tai didelis indėlis ugdant pilietiškumą bei taurinant vaikų meilę gimtinei.
Irena Kašauskienė, Plutiškių vidurinės mokyklos direktorė
