Iš Lauros Akranglytės

Comenius daugiašalių mokyklų projekto „Dream Do Decide“ dienoraščio

2014-01-19 -2014-01-25 su mokytoja  I. Šarauskiene ir socialine pedagoge R. Kazlauskiene aš, mano bendraklasiai  Aurimas ir Miglė, buvome išvykę į  Pranzūziją, į ,,European Comenius“  projekto „Dream Do Decide“ renginius.

Sekmadienio naktį autobusu  išvykome iš namų.  Autobuse daug kalbėjomės, šiek tiek snūduriavom, kol galiausiai pasiekėm oro uostą.  Prieš skrydį truputį nerimavome, nes tai buvo mūsų trijulės pirmasis skrydis gyvenime. Tačiau tikrai nebuvo taip baisu, kaip maniau aš. Visą laiką stebėjau vaizdus pro langą, nors ten tebuvo miestų švieselės.  Miglė užmigo. Aš niekaip nesuvokiau, kaip galima užmigti, kai darai ką nors pirmą kartą... Pasiekėme Vokietijos Frankfurto oro uostą. Jis buvo daug didesnis nei Vilniaus oro uostas. Iš jo išskridome į Prancūziją (Liono oro uostas).

 Iš Liono oro uosto autobusu važiavome Į miestelį L‘Isle d‘Abeu, kuriame buvo projekto mokykla-partnerė, ten mus pasitiko mūsų ,,Šeimos“.  Aurimą pasiėmė viena šeima, o mane su Migle – kita. Nuvažiavę į jų namus susipažinome su jais. Tėtis Denis, mama Claire ir jų  dukros Sonia, Louis ir Juliette buvo labai draugiški žmonės. Tik mums buvo šiek tiek keista, kad jie sveikinasi pasibučiuodami į skruostus. Vėliau ėjome išsikrauti daiktų. Pirmas įspūdis buvo labai geras, mes tiesiog žavėjomės jais...

Pirmadienio rytą buvo sunkoka keltis.  Aštuntą valandą vietos laiku su Sonia ir Louis  iškulniavome į mokyklą.  Ten su visais projekto dalyviais apžiūrėjome turbūt visą mokyklą, kuri mūsų akimis atrodė tikrai labai didelė, nors ten besimokantys mokiniai sakė, jog jų šalyje tai normalaus dydžio mokykla. Iš mokyklos ėjome į kažkokį bufetą, kur mus sutiko meras su savo kalba. Tada valgėme įvairius prancūziškus patiekalus. Dauguma jų buvo labai skanūs. Po to atlikome įvairias užduotis vaikščiodami po L‘Isle d‘Abeu. Daug sužinojome apie šį miestelį, buvo labai įdomu. Grįžę namo leidome laiką su šeimomis.  Mes ėjome į bažnyčios choro koncertą, kuriame dainavo jų dukra Sonia. Buvo tikrai gražu ir visa diena buvo labai įdomi.

Antradienio rytą vėl sunkiai ritomės iš lovos.  Tikrinomės ar pasiėmę viską, ko mums prireiks Alpėse. Papusryčiavę vėl  išėjome į mokyklą.  Tada tiesiai iš mokyklos autobusu išvykome į Alpes. Matydama jų grožį buvau abstulbusi, nors per rūką mažai ir temačiau, bet vis tiek fotografavau tą patį kalną dešimt kartų. Kylant autobusui vis aukščiau ėmė gulti ausis, apėmė keistas jausmas. Pagaliau pro langą išvydau slidinėjančius žmones, apsidžiaugiau. Išlipus iš autobuso buvo labai šalta, turėjome įsikurti savo kambariuose, tačiau dėl kažkokių priežasčių teko palaukti. Paskui ėjome į didelę patalpą, kurioje mus gražiai sutiko ir  pasakojo apie žmonių profesijas. Buvo įdomu, tačiau jaučiausi pavargusi po kelionės, todėl šiek tiek praleidau pro ausis. Vėliau padarėme draugišką visų šalių pikniką, bendravome su kitataučiais. Buvo smagu.

Įsikūrę kambariuose, apsirengėm sniego drabužiais ir ėjome su sniego batais vaikščioti po kalnus. Buvome suskirstyti į dvi grupes: vieni ėjo slidinėti, kiti – vaikščioti su sniego batais. Su mumis ėjo portugalai ir kiti kitataučiai. Buvo sunku eiti su tais batais, bet instruktorius, kuris mus vedė, labai įdomiai pasakojo apie gyvūnus. Vaikščiojome gana ilgai, jau buvo išsisklaidęs rūkas. Grįžti buvo daug smagiau, nes nebereikėjo eiti aukštyn. Grįžę pavalgėme ir ėjome į savo kambarius, aš gyvenau su prancūze ir latve. Buvo šiek tiek sunku užmigti.  Per šią dieną labai susidraugavome su portugalais, jie buvo labai komunikabilūs.

Trečiadienį  ryte ėjome slidinėti. Tai buvo labai sunku išmokti, bet įsivažiavus patyrėme smagumą. Įkaitome ir slidinėjome be striukių.  Taigi slidinėti buvo tikrai smagiau negu vaikščioti su sniego batais, nors ir grįžome suprakaitavę. Vėliau papietavome. Aplankėme sūrio gamyklą. Mums parodė, kaip yra pagaminamas pelėsinis sūris. Davė paragauti įvairių rūšių. Skanu, labai skanu. Vėliau  mums aprodė karvių ūkį, nors mums – kaimo vaikams – nebuvo  naujiena matyti gyvulius, bet tą laiką, kurį praleidom ūkyje, išnaudojom bendraudami su portugalais. Tada grįžome namo ir vakarieniavome šeimose. 

Ketvirtadienį autobusu keliavome į Lioną, aplankėme miniatiūrų muziejų, kuriame buvo daug filmų herojų, kostiumų ir miniatiūrinių daiktų, kambarėlių. Pavalgę  susipažinome su įdomiais miesto objektais, atlikdami užduotis. Miestas sužavėjo senoviniais pastatais ir labai įspūdingomis bažnyčiomis. Paskui turėjome valandą laisvo laiko, kurią išnaudojome apsipirkimui. Po to grįžome į šeimas, užkandome ir ėjome į Europinį vakarą, kuriame vakarieniavome. Kiekviena šalis buvo atsivežusi savo valgių. Mūsų mokytojos papjaustė labai skanaus skilandžio ir  pridėjo kraitelę saldžių sausaininių grybukų, kurių paragavę žmonės sugrįždavo vėl jų pasiimti dar kartą. Vėliau buvo mokytojų ,,Zumba“ ir paskui visi dainavo karaoke kiekvienos šalies kalba. Buvo tikrai linksma. Grįžusios namo su Migle valgėme sraigių, ji nebuvo labai sužavėta, o man buvo beprotiškai skanu.

Penktadienį vėl ėjome į mokyklą. Turėjome sėdėti pamokose  dvi valandas, tačiau sėdėjome tik vieną, nes pamiršome iš namų pasiimti mūsų lietuvišką ,,MONOPOLY“ žaidimą Europos stalo Žaidimų popietei. Taigi grįžę namo pasiėmėme jį ir skubėjome į mokyklą. Visi rodė žaidimus  ir skirstėsi į žaidžiančias komandas, mes su Aurimu ir trimis prancūzėmis žaidėme visai įdomų žaidimą, o Miglė rodė kitiems ,,MONOPOLY“. Po to kiekviena šalis turėjo pristatyti savo  Kalėdas, bet deja to nebuvo. Po to valgėme valgykloje ir ėjome sportuoti, žaidėme badmintoną. Šiek tiek pavargome, bet buvo įdomu kartu su portugale Anna žaisti prieš kitus, nors ir mums nelabai sekėsi, bet linksmai praleidome laiką. Tai jau buvo paskutinė diena projekto veikloje, buvo liūdna atsisveikinti.... Vėliau vėl visi grįžome į šeimas ir leidome laiką kartu.

Šeštadienį ryte išvykome, buvo tikrai labai liūdna atsisveikinti, verkėme, nes buvome labai susidraugavę, tėvai mums pridėjo maisto kelionei ir vaišių mūsų tėvams... Po to nuvažiavome į Liono oro uostą ir vėl išskridome į Frankfurtą ir po to į Vilnių...

Šis projektas suteikė labai daug džiaugsmo, įspūdžių, patirties bendraujant anglų kalba, daug žinių apie profesijas ir, žinoma , apie Prancūziją.