Plutiškių vidurinė mokykla kvepėjo duona
Vasario 5 diena – ypatinga diena Plutiškių vidurinėje mokykloje, nes šią dieną mokykla pakvimpa duona, o mes, mokiniai, tampame jos valgytojais. Jau tapo tradicija šią dieną organizuoti nepamokinės veiklos, etnokultūros (šv. Agotos) dieną. Jos tikslas – ugdyti pilietinę savivoką per savo gimtinės, tėviškės etnokultūros paveldą - duoną, kuri reiškia žemę, energiją, žmogaus jausmus ir kultūrą. Plutiškių vidurinės mokyklos bendruomenė – kaimiška bendruomenė, supama derlingų laukų, kuriuose vasarą banguoja javų jūra, rudeniop pakvimpa duona. Dažnoje sodyboje dar kuriama senoji duonkepė krosnis, kaimo moterys dar moka ją kepti. O ir jaunosios šeimininkės nenusileidžia: dalinasi receptais, duonos raugu ir įsigudrina ją kepti šiuolaikinėse orkaitėse, dažna pagardina savais ingredientais – sėmenimis, saulėgrąžomis, sezamu, moliūgų sėklomis ar riešutais. Biologijos mokytojos Ingos Šarauskienės kepta duona Plutiškių vidurinės mokyklos mokiniai, įgyvendindami tarptautinius projektus ir pristatydami savo šalį, vaišino žmones Belgijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje. O ir Plutiškių vietovardis įpareigoja dažniau kalbėti apie duoną, jos traškią aromatingą plutelę.
Esu girdėjusi pasakojimą apie Plutiškių vardo kilmę. Esą senais laikais Plutiškių kaimo vietoje augo miškai, tik viena kalvelė (dabartinio mokyklos stadiono vietoje) buvo dirbama. Tų žemių savininkas važinėjo po apylinkes, mėgindamas suregistruoti savo valdas. Privažiavo tą lauką, kitame lauko gale pamatė valstietį, ariantį žemę. Pašaukė jį, norėdamas sužinoti, kaip jis šį lauką vadina. Bet valstietis buvo taip įsijautęs į darbą, kad šauksmo neišgirdo. Ponas nepanoro klampoti per šviežiai suartą lauką iki valstiečio, apsidairė, ant kelmelio galulauky pamatė duonos plutelę, likusią nuo valstiečio priešpiečių, ir nusprendė – tegul bus Plutiškės. Taigi mums, plutiškiečiams, duona kvepia ir gimtine.
Svarbiausias mūsų etnokultūros dienos akcentas – šv. Agotos duona. Ji dar sekmadienį tikybos mokytojos Rūtos Šiugždinienės iniciatyva buvo pašventinta Plutiškių parapijos šv. Juozapo bažnyčioje. Po riekelę išsidalinome visi – parnešėme namo, pasidalinome su gerais kaimynais, su tais žmonėmis, kurie sekmadienį nepasiekė bažnyčios ir nepasišventino savo duonos. Nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies, padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje, kai eini į mišką). Kilus gaisrui, duonos būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Šventinta duonelė būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų. Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose.
Visą dieną mokykloje turėjome ką veikti. Kiekviena klasė paruošė po 2-3 duonos patiekalus, parengė patiekalų pristatymą (išpasakojo receptus, gaminimo paslaptis). Kokių tik valgių neprigamino: skrudintos duonos šulinėliai, bokštai, pilys, kupetos, vulkanai; duonos mišrainės su pupelėmis, kukurūzais, žirneliais, pomidorais, krabų lazdelėmis, pateikti moliniuose induose ar net duonos dubenėliuose. Buvo ir desertų: duoniukai, duonos traškučiai, sluoksniuotas duonos pyragas, juodųjų serbentų drebučiai su ruginės duonos trupiniais ir dar daugybė kitokių gardumynų. Kūrybiškumo pareikalavo ir „rankraščiai“ duonos tema (mįslių, patarlių, posakių rinkinėliai) bei 1-5 klasių mokinių piešiniai, iliustruojantys duonos kelią nuo javų lauko iki stalo. 6-12 klasių mokiniai, ieškodami atsakymų į viktorinos klausimus, sužinojo, ar seniai žmonės išmoko kepti duoną, kodėl senovėje duonos kepimo dieną vieni kitiems nieko neskolindavo, kas yra bėralinė duona, kokiu metų laiku žmonės valgo daugiausia duonos, ar valgo duoną kosmonautai. Energiją išliejome dainuodami liaudies dainas, šokdami, žaisdami tautinius žaidimus. Tai puiki integruota biologijos ( informacija apie grūdinius augalus, javų veisles), istorijos (istorinės duonos tradicijos aplinkybės), literatūros (tekstų kūrimas, grožinių kūrinių ištraukų skaitymas), dailės (piešiniai duonos tema), muzikos (liaudies dainos, šokiai, žaidimai), etikos bei tikybos (sakralumas), technologijų (maisto gamyba, javų auginimo ir apdorojimo technologijos) veikla. Naujovė, kurią pamėginome įgyvendinti šiemet, - patys, čia pat-mokykloje, kepėme duoną. Savo duoną! Ją užminkė tikybos mokytoja Rūta Šiugždinienė, padėjo kepti technologijų mokytoja Alė Muliauskienė, pagerbėme ir apdainavome kartu su muzikos mokytoja Rasuole Kazakevičiene. Taigi kuo kvepia mokykla? Vasario 5 d. Plutiškių vidurinė mokykla kvepia duona.
Aušra Kaminskaitė,
Plutiškių vidurinės mokyklos mokinių prezidentė
